Šviečiamasis turinys, ne medicininė konsultacija. Sprendimai dėl tyrimų ir gydymo priimami su gydytoju.
Šiame puslapyje (9)
Iki laboratorinio tyrimo hormonų istorijos nėra
Skaitydami, kad šiandienos vyrai turi mažiau testosterono nei jų tėvai ir seneliai, galite pagrįstai paklausti: iš kur tai žinoma? Testosteroną kraujyje patikimai matuoti tapo įmanoma tik septintojo dešimtmečio pabaigoje, atsiradus radioimunologiniam tyrimui. Viskas, kas buvo anksčiau, yra spėlionės, kad ir kaip įtikinamai jos būtų pasakojamos. Todėl mes neskelbiame skaičiaus „praeities vyrui". Remiamės tik tais duomenimis, kurie iš tikrųjų egzistuoja, ir sakome, kur jie silpni.
Iš esmės yra trijų rūšių šaltiniai: pakartotiniai populiacijos tyrimai, kohortos, kurios ilgai seka tuos pačius vyrus, ir užšaldyti kraujo mėginiai, kuriuos galima pakartotinai išmatuoti naujesniais metodais. Kiekvienas jų turi stipriųjų pusių ir spąstų.
Pakartotiniai populiacijos tyrimai
Massachusetts Male Aging Study (MMAS) tą pačią vyrų populiaciją tyrė tris kartus 1987–2004 metais. Tai leido Travisonui ir kolegoms (JCEM, 2007) atskirti du dalykus, kurie paprastai susilieja: kritimą dėl to, kad konkretus vyras sensta, ir kritimą tarp kartų. 60 metų vyras 2004 metais turėjo mažiau testosterono nei 60 metų vyras 1987 metais. Skirtumo nepaaiškino vien amžius, ir jis išliko atsižvelgus į svorį, rūkymą ir sveikatą.
Danijoje Anderssonas ir kolegos (JCEM, 2007) parodė panašų modelį Danijos populiacijos tyrimuose: vėliau gimę vyrai tokio pat amžiaus turėjo mažiau testosterono nei anksčiau gimę. Perheentupa ir kolegos (European Journal of Endocrinology, 2013) tą patį nustatė Suomijoje. Radinys, kuris kartojasi keliose šalyse su skirtingomis laboratorijomis, yra patikimesnis nei vienas tyrimas.
Kohortos, kurios seka tuos pačius vyrus
Baltimore Longitudinal Study of Aging daug metų sekė tuos pačius vyrus ir kartotinai ėmė kraują. Harmanas ir kolegos (JCEM, 2001) šiais duomenimis aprašė, kaip testosteronas su amžiumi mažėja konkrečiam vyrui ir kiek vyrų ilgainiui nukrinta žemiau laboratorijų ribų. Tokie duomenys pasako apie senėjimą, bet savaime nieko apie kartas. Būtent todėl, norint kalbėti apie pokyčius laike, reikia ir kohortų, ir pakartotinių skerspjūvio tyrimų.
Užšaldyti serumo bankai
Kai kurios šalys kraujo mėginius saugo dešimtmečius. Senus mėginius iš principo galima pakartotinai išmatuoti moderniomis platformomis, kad visos vertės būtų gautos tuo pačiu metodu. Tačiau laikymo trukmė, atšildymas ir mėgintuvėlio tipas gali sukelti klaidų, todėl tokie pakartotiniai matavimai vertinami atsargiai.
Gislefoss ir kolegos (2012) matavo užšaldytą kraują iš Norvegijos Janus serumo banko, iki 29 metų senumo, tiek imunologiniu metodu, tiek masių spektrometrija (LC-MS/MS). Seniausi mėginiai buvo gerokai aukštesni nei švieži. Tai svarbu, nes laikymas paprastai skaido hormonus. Jei laikymas būtų paveikęs rezultatą, senos vertės būtų žemesnės, o ne aukštesnės. Taigi laikymo klaidos negali paaiškinti kritimo laike; veikiau jos jį sumenkina.
Metodo problema
Imunologinis metodas ir masių spektrometrija ne visada sutampa, ypač esant mažoms vertėms bei moterims ir vaikams. Laboratorijos per metus taip pat keitė įrangą ir kalibravimą. Todėl dalis bet kurios istorinės kreivės gali būti metodo dreifas, o ne biologija. Geriausi tyrimai tai sprendžia matuodami saugotus mėginius ta pačia platforma arba lygindami tik to paties metodo ribose. Kai svetainėje rodome kreivę, ji remiasi įvardytu šaltiniu, ir mes rašome, ką ji gali ir ko negali parodyti.
Kodėl tai svarbu jums
Referenciniai intervalai sudaromi pagal vyrus, kuriuos laboratorija neseniai matavo. Jei visa populiacija yra žemiau nei prieš kartą, „norma" pasislenka kartu. Rezultatas, pažymėtas kaip normalus, tik sako, kad esate panašus į šiandienos vyrus aplink jus. Jis nesako, ar vertė atitinka jūsų simptomus. Daugiau apie tai – kodėl normalus testosteronas gali klaidinti.
Bendras testosteronas taip pat nėra visas vaizdas. Didelė dalis prisijungusi prie SHBG ir nėra laisvai prieinama audiniams. Du vyrai su tokiu pat bendru kiekiu gali turėti labai skirtingą laisvą testosteroną. Plačiau – SHBG ir laisvas testosteronas.
Ko istoriniai skaičiai negali
Istorinis vidurkis nėra jūsų gydymo tikslas. Populiacijos duomenys gali paaiškinti, kodėl daug vyrų vienu metu turi simptomų ir „normalius" rezultatus, bet negali pasakyti, kas tinka būtent jums. Tai lemia jūsų simptomai, pakartotiniai rytiniai tyrimai ir gydytojas, kuris mato visumą. Todėl visada žiūrime į kelis matavimus, o ne į vieną vienos dienos skaičių. Taip pat reikia įvertinti kitas žemo testosterono priežastis: svorį, miegą, vaistus ir hipofizės ligas.
Kitas žingsnis
Užsirašykite savo simptomus ir kiek laiko juos jaučiate. Atlikite rytinį tyrimą: bendras testosteronas, SHBG ir apskaičiuotas laisvas testosteronas. Pirmąjį tyrimą galima atlikti vietoje, ten, kur gyvenate. Rezultatas savaime nėra diagnozė, o atspirties taškas pokalbiui su gydytoju. Sprendimas dėl galimo gydymo priklauso gydytojui.
Klausimai ir atsakymai
Kaip palyginti su lygiu prieš kelis dešimtmečius?
Naudojant saugotus kraujo mėginius ar kohortas, kuriose vyrai matuoti kelis kartus, ir lyginant to paties amžiaus vyrus skirtingu laiku.
Ar laboratorinis metodas turi įtakos palyginimui?
Taip. Senesni imunologiniai tyrimai ir šiuolaikinė LC-MS/MS duoda šiek tiek skirtingas reikšmes, todėl tyrimai turi atsižvelgti į metodą arba naudoti tą patį.
Kiek patikimi įrodymai?
Sumažėjimas matomas keliose nepriklausomose kohortose iš JAV, Danijos ir Suomijos, o tai jį sustiprina, nors kiekvienas tyrimas turi ribotumų.